Gruodis

VILNIUS VERKIAI

Pasak padavimo, vyriausiasis lietuvių žynys krivių krivaitis gedėjo mirusios žmonos, todėl ieškodamas ramybės eidavo pasivaikščioti Neries pakrante. Kartą beeidamas išgirdo gražios dainos aidą, netrukus pamatė, kad ją dainuoja prie upelio sėdinti lietuvaitė. Krivių krivaitis ją įsimylėjo ir pradėjo lankyti, o iš tos meilės gimė vaikutis. Anuometiniai įstatymai kriviui vesti leido tik kartą, todėl jiedu sumanė vaiką paslėpti ten, kur žinojo netrukus atvyksiant medžioti didįjį kunigaikštį. Kūdikis buvo gražiai suvystytas, papuoštas gėlių vainiku ir paguldytas į erelio lizdą. Medžioklės dieną pro šalį einantis didysis kunigaikštis su svita išgirdo vaiko verksmą, liepė radinį iškelti iš ąžuolo. Vaikas, pamatęs blizgančius kunigaikščio šarvus, nustojo verkęs. Valdovas pamanė, kad vaikas nepaprastas ir duotas dievų, o pakviestas krivių krivaitis išaiškino, kad tai Dievas siunčia jam pamainą. Nudžiugęs kunigaikštis paprašė vaiką užauginti, tad žynys tai ir padarė. Lizde rastas vaikas pavadintas Lizdeika, o vietovei, kurioje išgirstas jo verksmas, prigijo Verkių pavadinimas.